Sudie, vasara: paskutinis pasivažinėjimas ir nuogo kūno laisvė saulėtame kambaryje

Ruduo Lietuvoje turi savo ypatingą kvapą – drėgnų lapų, vėstančio asfalto ir artėjančios ramybės. Šiandien prognozės žadėjo vėsą, tačiau popietė nustebino: termometras perkopė 15 laipsnių šilumos. Mes, nudizmas.lt, tikime, kad ruduo nėra pabaiga – tai tik pasirengimas naujam ciklui.

Mūsų bendruomenės narys Andrius pasidalino savo rudens dienoraščiu, kuriame susipina motociklo gausmas ir namų šiluma.

Rudens darbai ir laisvės šauksmas

Rytas prabėgo tvarkant sodą. Grėbti paskutinius klevų lapus – savotiška meditacija, nors slapta tikiesi, kad tai paskutinis kartas šiais metais. Tik senasis uosis dar užsispyręs laiko savo geltonį, bet jo smulkūs lapeliai lengvai pasiduoda žoliapjovei.

Veždamas lapus į komposto krūvą, pajutau gaivų vėją pro langą. Tuomet galvoje švystelėjo mintis: „Šiandien – tobula diena paskutiniam sezono pasivažinėjimui motociklu“.

Sutvarkiau laistymo žarnas, išleidau vandenį ir uždariau jas garaže iki balandžio. Darbai baigti. Atėjo laikas skirti akimirką sau.

Greitis, vėjas ir vėstanti gamta

Griebiau raktelius, užvedžiau variklį. Tas garsas visada priverčia širdį plakti greičiau. Užsimečiau lengvą striukę, užsidėjau šalmą, pirštines ir išvažiavau į greitkelį.

Motociklas, atrodo, pats norėjo bėgti. Variklis godžiai rijo vėsų orą, paversdamas jį greičiu. Aplinkui plytėjo rudi kukurūzų laukai, pasiruošę žiemos miegui, o medžiai palei upę jau stovėjo nuogi, ramiai laukdami pavasario. Mačiau būrius juodvarnių, kurie dangaus žydrynėje piešė keistas figūras – jie jau ruošėsi kelionei į pietus.

Nusukau į siauresnį keliuką. Prie vandens telkinio pakilo balandžių pulkas. Gamta traukiasi, gūžiasi. Nors saulė dar glostė nugarą, pro striukę pradėjo skverbtis vėsa, primindama, kad vasara negrįžtamai tolsta, o žiema jau tyko už kampo.

Šilumos sugrįžimas: nuogumas be kaukių

Grįžęs namo tiesiu taikymu nuėjau į saulėtą kambarį – verandą, kurioje per dieną susikaupė maloni šiluma. Čia pat, tarp žaliuojančių kambarinių augalų, nusimečiau striukę, džemperį ir džinsus.

Pajusti šiltą orą ant nuogo kūno po vėsios kelionės – neapsakomas malonumas. Tai akimirka, kai supranti, koks svarbus mums yra tiesioginis ryšys su aplinka. Prisiliečiau prie žalių augalų lapų, kuriuos saugau pavasariui. Jų vėsa ir drėgmė prieš mano nuogą odą jautėsi neįtikėtinai gyvai.

Žiemos laukimas

Greitai ateis sniegas. Mus nuo šalčio skirs tik plonas lango stiklas, o mes jaukiai glausimės prie židinių. Tačiau tai truks tik akimirką. Kol pavasaris vėl pakvies mus į lauką, kur galėsime pasitikti draugus ir vėl mėgautis saulės spinduliais ant savo apnuogintos odos.

Skubėk sugrįžti, mano drauge Pavasari, kad vėl galėtume švęsti gyvenimą be jokių sluoksnių.