Mokslas patvirtino: natūrizmas gydo kompleksus ir daro mus laimingesnius
Pagaliau turime ne tik nuojautą, bet ir tvirtus mokslinius įrodymus! Mes, natūristai, jau seniai kalbame, kad laisvė nuo drabužių padeda pamilti savo kūną ir suteikia pasitikėjimo savimi. Tačiau dabar tai pagrindė ir „Journal of Happiness Studies“ publikuotas tyrimas, nagrinėjęs psichologinę natūrizmo naudą.
Nors mūsų bendruomenė auga, o laisvas požiūris į kūną tampa vis normalesnis, akademinio pasaulio dėmesio iki šiol trūko. Keista, tiesa? Industrija didelė, o rimtų studijų – vienetai. Visgi ledai pajudėjo.
Ką sakė ankstesni tyrimai?
Mokslininkai prisiminė ir senesnius darbus. Pavyzdžiui, dar devintajame dešimtmetyje tyrėja Marija Storaitytė (Marilyn Story) pastebėjo, kad natūristų šeimose augantys vaikai turi kur kas pozityvesnį kūno vaizdą nei jų bendraamžiai, kurie nuogumo nemato. Kiti autoriai (Lewis ir Janda) dar 1988 m. fiksavo, kad nešaržuotas, neseksualizuotas nuogumas vaikystėje vėliau padeda suaugusiam žmogui labiau pasitikėti savimi ir natūraliau priimti savo seksualumą.
Trys britų studijos: nuo apklausų iki nuogalių parkų
Naujausias tyrimas vyko Jungtinėje Karalystėje ir susidėjo iš trijų dalių.
1. Didžioji apklausa Buvo apklausta beveik 850 žmonių. Klausimas buvo suformuluotas gudriai: klausta ne apie „nudizmą“, o apie dalyvavimą veiklose be drabužių kitų žmonių draugijoje. Rezultatas vienareikšmis: natūristinė veikla tiesiogiai koreliuoja su geresniu kūno vaizdu, o tai veda į didesnę savivertę ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
Įdomu tai, kad didžiausią „šuolį“ pajunta naujokai. Tie, kurie pirmą kartą išdrįsta nusimesti drabužius bendruomenėje, gauna didžiausią psichologinį postūmį. Vėliau tas poveikis išlieka, bet tampa natūralia gyvenimo dalimi.
2. Stebėti vs. būti matomam Mokslininkai siekė išsiaiškinti: kas suteikia tą laimės jausmą? Ar tai, kad mane mato nuogą, ar tai, kad aš matau kitus? Paaiškėjo, kad kitų „neidealių“, tikrų kūno matymas yra raktas į savo kūno priėmimą. Kai pamatai, kad visi esame skirtingi, unikalūs ir nebūtinai atitinkantys žurnalų viršelius, tavo paties kompleksai tiesiog ištirpsta.
3. Renginių patirtis Tyrėjai vertino dalyvių būseną prieš ir po konkrečių renginių (labdaros bėgimo ir vandens parko nakties). Nesvarbu, ar tai būtų jaunas Tomas, ar senjorė Genovaitė – po renginio visi jautėsi laimingesni ir geriau vertino savo kūną.
Kur tyrimo spragos?
Būkime atviri – mokslas dar turi kur tobulėti. Daugumoje šių tyrimų dalyvavo gerokai daugiau vyrų (pvz., vienoje grupėje buvo 739 vyrai ir tik 94 moterys). Taip pat trūko etninės įvairovės – dauguma dalyvių buvo baltaodžiai. Įdomu tai, kad toje grupėje, kur vyrų ir moterų skaičius buvo lygus, užfiksuotas pats stipriausias teigiamas poveikis. Tai rodo, kad subalansuota bendruomenė yra sveikiausia terpė augti.
Išvados mūsų bendruomenei
Tyrėjai daro drąsią išvadą: natūrizmas turėtų dominti viešosios sveikatos specialistus kaip pigus ir beveik visiems prieinamas būdas gerinti visuomenės psichinę sveikatą.
Nors mes žinome, kad narystė kurortuose ar kelionės kainuoja, pati idėja yra paprasta: saugi vieta, atsakingi žmonės ir laisvė nuo drabužių. Tai terapija, kurios nereikia pirkti vaistinėje.
Tikimės, kad šis tyrimas įkvėps ir lietuvių mokslininkus dažniau užsukti į mūsų pajūrį ar pirtis ne tik pailsėti, bet ir fiksuoti tą laisvę, kurią mes jaučiame kasdien.
